Aikštės
- Petro Cvirkos
(Pylimo g. ir Pamėnkalnio g. sankirtoje) - Simono Daukanto (ankstesni pavad. : Rūmų, Napoleono, Muravjovo, M. Kutuzovo)
(Senamiestyje prieš Prezidentūrą) - Europos
(Konstitucijos pr. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir prekybos centro Europa) - Filharmonijos (siūloma: Vilniaus Didžiojo Seimo)
(Senamiestyje, Aušros Vartų g. prieš Filharmonija) - Geto Aukų (ankstesnis pav. Rūdninkų)
(Senamiestyje ribojasi su Rūdninkų, Mėsinių ir Šiaulių g.) - Katedros (ankstesni pavad. : Pilies, Katedros, Gedimino)
(Senamiestyje prie Katedros) - Vinco Kudirkos (ankstesni pavad. : Žolynų, Šv. Jurgio skveras, E. Ožeškienės, I. Černiachovskio, Savivaldybės)
(Gedimino pr. ir Vilniaus g. sankirtoje) - Lukiškių (ankstesni pavad. : Lukiškių turgaus, J. Pilsudskio, Tarybų, Lenino)
(ribojasi su Gedimino pr., Vasario 16-osios ir J. Tumo Vaižganto g.) - Jurgio Matulaičio
(Viršuliškėse, Laisvės pr. prie Pal. J. Matulaičio bažnyčios) - Nepriklausomybės (ankstesnis pavad. Tarybų)
(Gedimino pr. prie Seimo) - Popiežiaus Jono Pauliaus II
(Antakalnyje prie Olandų žiedo, šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios) - Rotušės (ankstesni pavad. : Turgaus, V. Kapsuko)
(Senamiestyje, Didžioji g. prie Rotušės) - Andrejaus Sacharovo
(Viršuliškėse, Laisvės pr. šalia Spaudos rūmų) - Stiklių
(Senamiestyje, Stiklių g. prie Stiklių viešbučio) - Vašingtono (Vašingtono skveras)
(šalia Lukiškių aikštės ir Baltojo tilto) - Jono Žemaičio
(Senamiestyje prieš Krašto apsaugos ministeriją)
- Amatų gatvės (kitas pavad. Amatų)
(Naujamiestyje šalia Naugarduko ir Amatų g.)
2022 m. gegužės 26 d. atidarytas naujas skveras. Čia įrengtos erdvės aktyviam ir ramesniam poilsiui, paviljonas mugėms, bendruomenės susibūrimams ir koncertams. Jaunimo laukia riedučių ir riedlenčių zona, mažųjų – žaidimų aikštelė, sporto entuziastų – treniruokliai. Ieškantiems atokvėpio sukurtos patogios ramesnės erdvės, nes skveras išsidėstęs 0,7 ha plote. - Eduardo Balsio
(Žvėryne šalia Žvėryno tilto)
Eduardas Balsys (1919 – 1984 ) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
Skvere atidengtas paminklinis akmuo su įrašu: „Eduardo Balsio skveras“. 2010 m. skverą papuošė skulptoriaus Gintaro Mikolaičio moderni skulptūra „Paukščių lizdas“. - Džocharo Dudajevo
(Žvėryne Latvių ir Saltoniškių g. sankirtoje)
Pavadintas 2000 metais. Džocharas Dudajevas (1944– 1996) Čečėnijos prezidentas, politinis veikėjas. - Liudo Giros - Panaikintas
(Senamiestyje A. Volano g. tarp šv. Mykolo bažnyčios ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos)
Liudas Gira (1884 – 1946) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas.
1977 m. skvere pastatytas Liudo Giros biustas (skulpt. Viktoras Palys, archit. Stanislovas Šeškevičius). 2013 m. rugsėjo 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu Liudo Giros paminklas buvo demontuotas. - Lauryno Gucevičiaus (ankstesnis pavad. : L. Stuokos-Gucevičiaus)
(Senamiestyje prie Prezidentūros, prieš Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią)
Laurynas Gucevičius (1753 – 1798) – lietuvių architektas, klasicizmo atstovas.
1984 m. skvere pastatytas paminklas architektui įamžinti (skulpt. Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo archit. Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas). - Jurgos Ivanauskaitės (kiti pavad. : Jurgos, Katino)
(Naujamiestyje Aguonų g.)
Jurga Ivanauskaitė (1961 –2007) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja.
Skveras oficialiai atidarytas 2008 m. lapkričio 20 d. 2009 m. rugsėjo 25 d. atidengta dekoratyvinė skulptūra „Katinas“. Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 15 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m. - Joensu
(Karoliniškėse tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g.)
Pavadintas 2010 m. kovo 1 dieną. Čia stovi Suomijos menininkės prieš septynerius metus Vilniui dovanota skulptūra „Auksinė Karelijos gegutė“. - Lakštingalos (ankstesni pavad. : Simono Konarskio gatvės, 2016 - 2021 m. J. Lukšos-Daumanto)
(Naujamiestyje Konarskio g. ir Savanorių pr. sankirtoje)
Dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“ pastatyta 1986 m. (skulpt. Rimantas Daugintis) – pagal rašytojo Petro Cvirkos apsakymą, kuriame pasakojama istorija apie karo metu partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala, kuris imituodamas lakštingalos treles perduodavo duomenis apie priešus. Skulptorius Rimantas Daugintis 1990 m. gegužės 19 d. susidegino prie Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietų sienų kontrolę.
2016 - 2021 m. vadintas su sovietų okupantais kovojusio partizanų vado J. Lukšos-Daumanto vardu. - Kunigo Broniaus Laurinavičiaus
(Šnipiškėse Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių g. sankirtoje)
Bronius Laurinavičius (1913 - 1981) - kunigas, vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys žuvo 1981 m. lapkričio 24 d. neaiškiomis aplinkybėmis šioje judrioje Vilniaus sankryžoje.
1997 m. kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje įrengtas jo vardo skveras. Skvere pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. 2010 m. spalio mėnesį, vietoje koplytstulpio, pastatytas paminklas - tai skulptoriaus Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ ant didžiulio lauko riedulio, simbolizuojanti ėjimą į laisvę. - Lazdynų Pelėdos
(Senamiestyje Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų g. sankirtoje)
Lazdynų Pelėdos pseudonimu pasirašinėjo seserys rašytojos Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867-1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872–1957).
1995 metais skvere pastatytas joms skirtas skulptorės Dalios Matulaitės paminklas „Seserys“. - Johno Lennono
(Naujamiestyje, Oslo namų kvartale, Kauno ir Mindaugo g. sankirtoje)
John Lennon (1940 – 1980) – vienas iš keturių legendinės grupės „The Beatles“ narių, gitaristas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, politikos aktyvistas, aktorius.
2015 m. gegužės 21 d. pavadintas skveras ir atidengtas paminklas. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Taip J. Lennonas yra užfiksuotas grupės „The Beatles“ bičiulio Roberto Whittakerio nuotraukoje. Iš bronzos išlieta britų muzikanto galva sveria apie 100 kilogramų. Ji pritvirtinta ant pusantro metro aukščio granitinės kolonos, sveriančios 300 kilogramų. - Juozo Lukšos-Daumanto
(Žirmūnuose Apkasų ir Tuskulėnų g. sankirtoje)
Juozas Lukša-Daumantas (slapyvardžiai: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas, S. Mykolaitis (1921 – 1951) – Lietuvos rezistentas.
2021 m. lapkričio 23 d. minint Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, naujoje vietoje atidarytas šio partizano vardo skveras. Netoli nuo čia Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J. Lukša-Daumantas. Prieš penkerius metus J.Lukšos-Daumanto vardas buvo suteiktas Lakštingalos skverui Naujamiestyje (Savanorių pr. ir S. Konarskio g. sankirtoje). - Adomo Mickevičiaus
(Senamiestyje, Maironio g. tarp šv. Onos bažnyčios ir Vilnelės)
Adomas Bernardas Mickevičius, lenk. Adam Bernard Mickiewicz (1798 – 1855) – žymus poetas, dramaturgas, eseistas, publicistas, vertėjas, politinis aktyvistas.
1984 m. balandžio 18 d. skvere atidengtas paminklas Adomui Mickevičiui (skulpt. Gediminas Jokūbonis, archit. Vytautas Čekanauskas). Paminklas iškaltas iš granito, atvežto iš Voluinės. 1996 m. prie paminklo pridėta nepabaigta Henriko Kunos (Henryk Kuna) plokštė ir 6 plytos (iš 12 planuotų), kuriose pavaizduotos scenos iš „Vėlinės“: „Pas Senatorių“, „Pikto pono šmėkla“, „Konrado ciklas“, „Kapinėse“, „Konrado susitikimas su kun. Petru“, „Kelias į tremtį“. Plytos su paminklu sudaro vieną kompoziciją. - Juozapo Montvilos
(Senamiestyje tarp Trakų ir Pranciškonų g.)
Juozapas Montvila (1795-1915) – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas.
Minint 20-ąsias Juozapo Montvilos mirties metines 1931 m. rugsėjo 3 d. skverelyje, buvusiame Pranciškonų bažnyčios šventoriuje, pradėtas statyti paminklas, kuris atidengtas spalio 9-ąją (skulpt. Boleslovas Balzukevičius, archit. Jonas Brovskis). J. Montvila palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą – angelo skulptūrą. - Stanislavo Moniuškos
(Senamiestyje, Vilniaus g. prieš šv. Kotrynos bažnyčią)
Stanislovas Moniuška (1819 – 1872) - kompozitorius ir dirigentas.
1922 m. minint Moniuškos mirties 50-ąsias metines, pastatytas paminklas kompozitoriui. Paminklui panaudotas 1899 m. sukurto Aleksandro Puškino paminklo postamentas (poeto biustas stovėjo skvere prie Gedimino kalno, 1914 m. išvežtas į Rusiją). Cokoliui pritaikytas vienas iš Jekaterinos II paminklo luitų (Imperatorės paminklas stovėjo Katedros aikštėje, 1914 m. išvežtas į Rusiją). Ant postamento uždėta cementinė Moniuškos biusto (skulpt. Boleslovas Balzukevičius), esančio Šv. Jono bažnyčioje, kur kompozitorius vargonavo, kopija. 1978 m. cementinis biustas pakeistas minerosiniu. Kompoziciją sukūrė L. Piegutowskis. - Naugarduko gatvės (ankstesnis pavad. Malkų turgaus)
(Senamiestyje Pylimo, Naugarduko ir Vingrių g. sankirtoje)
Įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 10366.
Skvero vietoje XVIII a. - XIX a. pradžioje buvusioje aikštėje prie stulpo buvo baudžiami nusikaltėliai. XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje šioje vietoje buvo malkų turgavietė. Iki 1904 m. turguje vykdavo prekyba arkliais, vėliau perkelta į Šnipiškių aikštę prie Kalvarijų gatvės. Pagal 1898 m. patvirtintą arklių mugių tvarkaraštį, jos vykdavo du kartus per metus: kovo 3-9 ir rugsėjo 3-9 dienomis. 1908 m. aikštėje buvo pastatytas žuvų prekybos paviljonas. - Odminių (ankstesni pavad. : Šventaragio, Odminių, B. Dauguviečio)
(Naujamiestyje tarp Gedimino pr., Šventaragio ir Odminių g.)
Anksčiau vadinosi Boriso Dauguviečio (1885-1949) - Lietuvos režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, dramaturgo vardu. Beveik tris dešimtmečius skvere stovėjo B, Dauguviečio biustas. Jis iškeltas 2003 m. spalio mėn. prasidėjus skvero rekonstrukciją. Nuo 1957 m. šis B. Dauguviečio biustas stovėjo Lietuvos dramos teatro kiemelyje. Iš teatro į Odminių skverą jis perkeltas 1974 metais, kai teatre prasidėjo rekonstrukcija, kurios metu kiemelio nebeliko, ten dabar teatro fojė.
2020 m. vasario 12 d. skveras oficialiai pavadintas Odminių vardu ir įregistruotas adresų registre. - Reformatų (kitas pavad. : Evangelikų reformatų; dar vadinamas parku arba sodu)
(Senamiestyje, Pylimo g. prieš Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią)
Skveras suformuotas sovietmečiu 1982–1983 m., buvusių evangelikų reformatų kapinių vietoje. Pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Atkūrus nepriklausomybę, paminklas pateko į Grūto parką. 2018 metais pradėti skvero atnaujinimo darbai. 2021 m. liepos 14 d. jis atidarytas po rekonstrukcijos. - Konstantino Sirvydo (kitas pavad. Prancūzparkis)
(Senamiestyje, Didžiojoje g. prieš Šv. kankinės Paraskevos cerkvę)
Konstantinas Sirvydas (apie 1580–1631 m.) – teologas, filosofas, rašytojas, kalbininkas, pamokslininkas, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistos originalios lietuviškos knygos autorius.
Iki Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje stovėjo namai, kurie smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Jų griuvėsiai buvo galutinai nugriauti tik 6 dešimtmečio pabaigoje. Sklypas išvalytas ir jame įrengtas skveras su fontanu. Dėl Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto kaimynystės skveras dar vadinamas Prancūzparkiu. - Eugenijos Šimkūnaitės
(Lazdynuose Erfurto g. 1)
Eugenija Šimūnaitė (1920 – 1996) - žinoma vaistininkė, žolininkė bei etnografė.
2013 m. rugsėjo 13 d. atidengtas vaistininkei skirtas paminklinis akmuo (skulpt. Jonas Gencevičius). Akmenyje iškalti lietuviški ornamentai ir E. Šimkūnaitės pamėgtos maldos žodžiai: „Saule motule, dangun eidama neaplenk žemės mūsų“. - Šv. Florijono
(Naujamiestyje tarp Mortos ir T. Ševčenkos g.)
Šv. Florijonas – viduramžiais buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų.
2020 m. vasario 12 d. šalia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos esančiam skverui suteiktas Šv. Florijono vardas. - Tbilisio
(Žvėryne A. Mickevičiaus ir Kęstučio g. sankirtoje, perkeltas iš Žirmūnų Olimpiečių g.)
Tbilisis - Sakartvelo (Gruzijos) sostinė.
2012 m. gegužės 22 d. skveras, esantis Žirmūnuose Olimpiečių g. buvo pavadintas Tbilisio vardu.
2015 m. skveras perkeltas iš Žirmūnų į Žvėryną. Lapkričio 4 d. jame iškilmingai atidengtas Tbilisio merijos dovanotas Vilniaus ir Tbilisio miestų bičiulystės atminimo ženklas. - Tibeto
(Užupyje Malūnų g.)
Tibetas - istorinis-kultūrinis regionas, esantis Tibeto plynaukštėje, į šiaurę nuo Himalajų.
2010 m. birželio mėn., minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, buvo atidarytas Tibeto skveras. 2013 m. jame pastatyta Rimanto Sakalausko mozaikinė kompozicija „Mandala“. Skulptūrą rugsėjo 12 d. atidengė Tibeto Dalai Lama XIV. - Ugnijos
(Pašilaičiuose)
Skvere kasmet rengiamos įvairios bendruomenės šventės. - Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko
(Šnipiškėse prie Žaliojo tilto, prieš Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčią)
Kazimieras Vasiliauskas (1922 – 2001) – žymus lietuvių katalikų dvasininkas, politinis kalinys ir tremtinys.
2010 m. lapkričio 4 d. skvere atidengtas paminklas. Tai apie tris tonas sveriančio granitinio lauko riedulio, kuris inkrustuotas metalo žolynais (skulpt. Jonas Gencevičius, archit. Tauras Budzys). Memorialinė lenta primena, kad Šv. Rapolo bažnyčioje 1975–1989 m. vikaru adjutoriumi dirbo ir gyveno kunigas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas . - Vingrių šaltinių (kitas pavad. Vingrių)
(Senamiestyje šalia „Mo“ muziejaus. tarp Mindaugo, Vingrių ir Pylimo g.)
Vingrių šaltiniai nuo 1501 iki 1914 metų aprūpino Vilniaus miestą geriamuoju vandeniu.
2022 m. spalio 18 d. atidarytas Vingrių šaltinių skveras. Šiandien Vingrių šaltiniai vėl teka naujai suformuotomis kaskadomis. Kalvotame reljefe, laiptų, vedančių nuo Mindaugo iki Vingrių gatvės, tarpinėje terasoje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria Senamiesčio panorama. Skvero kaimynystėje įsikūręs MO muziejus skyrė septynias šiuolaikinio meno skulptūras, kurios sudaro vieningą muziejaus lauko ekspozicijos tąsą (Petro Mazūro „Tulpė“, Nerijaus Ermino „Paniręs“, talentingų jaunosios kartos kūrėjų darbai: Jono Aničo skulptūra „Stebėtojas“, Tauro Kensmino „Sala“, Beatričės Mockevičiūtės „Asukas“, Mykolo Saukos „Unguriai“ bei pernai „Art Vilnius“ geriausio menininko apdovanojimą pelniusio Geraširdžio Linkėtojo (Vytauto Viržbicko) „Juoda guma“). Skulptūras vienija vandens tema. - Žemaitės
(Naujamiestyje Gedimino pr. )
Žemaitės tikroji pavardė - Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė (1845 – 1921) – lietuvių rašytoja.
1971 metais skvere pastatytas paminklas Žemaitei (skulpt. P. Aleksandravičius, archit. A. Navytis ir V. Nasvytis).
© 2012- vilnius-lt.weebly.com | El.paštas: [email protected] | Sukurta 2012 liepos 2 d.
Atnaujinta 2023 rugsėjo 18 d.
Atnaujinta 2023 rugsėjo 18 d.